Gilyn į … arbatos puodelį

Tekstas išspausdintas 2009 m. birželio mėn. žurnale “Ieva“.

Gilyn į … arbatos puodelį
Įpilate į arbatinuką vandens. Jį užkaičiate. O tada… Kas bus “tada” priklausys tik nuo jūsų. “Žalios? Juodos? Mėtų? Gal vaisinės? Šiaip žolelių?” Klausimų sąrašą galima tęsti ilgai, tik šįkart mes ne apie pasirinkimo laisvę ar tikimybių teoriją, o apie arbatą apskritai.
Jolita Zykutė

Ar kada mąstėte, kodėl žodžiai „arbatos ceremonija“ priverčia pagarbiai suklusti net didžiausią jūsų pažįstamą barbarą. Arbatinės „Arbatos magija“ arbatos ceremonijos meistrė Elena Lukaševič atvirai sako – „žmonės ieško egzotikos, nes tai, ką turi patys, jiems dažniausiai neįdomu“. Net ir neskaitę spaudoje žinučių, kad lietuviški raštmenys rizikuoja išnykti, nes susirašinėdami elektroniniais laiškais ar sms‘ais, jų nenaudojame, greitai prieitume išvados, kad apskritai mūsų gyvenimas tampa vis labiau „vakarietiškas“. Ir tai jokia naujiena! Pasaulis juda ir maišosi, o toje maišalynėje rytai sukuria įspūdį, jog turi kažką autentiško, tikra. Visgi šiandien „vakarėja“ ir patys rytai – pasak Elenos Lukaševič „jei anksčiau ne kiekvienas kinas savo gyvenime buvo patyręs arbatos ceremoniją, tačiau žinojo, kas yra gera arbata, tai dabar jaunimas nežino net ir to – dauguma vartoja paprastą arbatą iš pakelių“. Kodėl jie taip elgiasi?,- paklausite jūs. Negi patys nepastebėjote, jog noras būti madingu kartais svarbiau net už sveiką nuovoką? Tad kinai geria arbatą iš pakelių, japonų geišos – nykstanti profesija, o Havajų gyventojai mielai pamirštų sijonukus iš palmių lapų ir girliandas iš gėlių žiedų. Panašu, kad būtent tik dėl mumyse gyvenančio keisto troškimo „noriu kažko ypatinga“ laikosi tradicijos. Savos ir svetimos.

Beje, sakydami „arbatos ceremonija“ turėtume žinoti, jog gali būti kinų, japonų, korėjiečių ar net kitų šalių arbatos ceremonija. Jos skiriasi, ir netgi pavyzdžiui skirtingose Kinijos provincijose bus savi niuansai. Kinų arbatos ceremonija laisvesnė – jos metu gali šnekėti, diskutuoti, tai gali būti ir meditacija, ir verslo reikalų aptarimas. Įdomu, kad arbatos ceremonijos ritualas atsirado anksčiau nei buvo atrasta pati arbata (pastarasis dalykas įvyko prieš 3 tūkst. metų.) Nustebote, nes tai primena „kiaušinio ir vištos atsiradimo pirmumo“ kazusą? Viskas labai paprasta – tuometinio ritualo pavadinime žodis „arbata“ nefigūravo. Tai tiesiog toks senovės kinų būdas pabendrauti – būdavo kaičiamas ir pilstomas vanduo, už ką buvo atsakingas tai išmanantis žmogus. Netgi šiandieninės arbatos gėrimo pialos atkeliavo iš to laikmečio, kai į jas buvo pilamas tiesiog karštas vanduo.

Japonų arbatos ceremonija – stipriai reglamentuotas dalykas, kurį aprašinėdamas europietis greičiausiai pasiklystų visose smulkmenose, kurioms turėtum būti dėmesingas, ar jų net nepastebėtų. Tai ne ką mažesnis iššūkis ir japonui. Pavyzdžiui jei atkeliauja kvietimas į arbatos ceremoniją, jame bus nurodyta drabužių, kuriais reikia apsirengti ateinant, spalva ir meditatyvaus pokalbio tema. Į arbatos namelį vedantis keliukas – specialiai grįstas skirtingo dydžio akmenimis, į ką einant būtina atkreipti dėmesį ir pasigrožėti. Tai tik prasmių, simbolių, provokuojamų minčių ir būsenų preliudija! Jei pastebėjote – į arbatos namelį mes dar net neįžengėme. Paliksime šį atradimų malonumą jūsų individualiems naršymams internete ar kelionei į tekančios saulės šalį, grįžtame prie kinų arbatos ceremonijos. Pasakodama apie ją Elena Lukaševič rodo ceremonijos eigą, kurią vargu ar pakartosite namuose, tačiau keletą niuansų „nusižiūrėti“ galima. Visų pirma žinokite, kad vanduo turi būti „minkštas, saldus, lengvas gaivus“, iš šaltinio (šulinys netiks!) ir jokiu būdu ne iš parduotuvėje pirktų plastmasinių butelių, skelbiančių „šaltinio vanduo“ ar pan. Arbatai vandenį kaitinti derėtų priklausomai nuo rūšies – tamsiai arbatai maksimum iki 98ºC, žaliai, geltonai – iki 85 ºC, o baltai 75-80 ºC. Taip, taip – jokio verdančio vandens! Prisiminkite, kad verdantis vanduo netiks net jei peršalę nuspręsite išgerti karšto vandens su citrina – jame žūsta vitaminas C. Geriausias verdančio vandens panaudojimo būdas – įpilti į indą, kur plikysite arbatą, ir išpilti lauk. Taip sušildytame arbatinuke labiau atsiskleis arbatos aromatas. Nepamirškite „pašildyti“ ir puodelio, iš kurio gersite arbatą.

Kaip kaisti vandenį – ant gyvos ugnies, dujinės viryklės, spiritinės lemputės ar užteks ir elektrinio arbatinuko? „Gyva ugnis – geriausias dalykas‘, – nukirs žinovai, tik kad patapę stipriai civilizuotais pamiršome, kaip mojuoti kirviu. Ir neturime, kur tai daryti. Tenka rinktis kompromisus. Tik priminsime mokslininkų ekperimentą – jie kurį laiką vandenį kaitė trim skirtingais būdais (dujomis, elektra ir mikrobangų krosnelėje), jį atvėsindavo jį ir laistydavo tris augalus. Rezultatus nuspėjate? Stipriausias užaugo tas, kurį liejo ant dujinės viryklės kaistu vandeniu. Augalėlis, lietas mikrobangomis šildytu vandeniu ne tik buvo paliegęs, bet greitai ir visai nunyko. Išvadas apmąstykite gerdami puodelį arbatos.

Mažutės pialos ir vos ne vaikišką žaislą primenantis arbatinukas daugeliui kelia  ironišką šypsnį – „jie tokie maži, nes azijiečiai tokie maži“. Klaidingas spėjimas! Sužinoję priežastį, „sumažėti“ nuspręsite ir jūs. Šiaip kinai per ceremoniją arbatos geria daug ir ilgai. Geriant arbatą iš mažų pialų taip gali geriau pajusti jos skonį, o arbatžoles vis iš naujo užpilant vandeniu – skonių įvairovę. Tad europietiškas būdas – dideliame puodelyje didelis kiekis stipraus arbatžolių  koncentrato neatskleidžia jos skonio, niuansų. Kaip pasikeis arbatos skonis keliskart užpilant arbatžoles karštu vandeniu, priklausys nuo arbatos rūšies, tačiau ne kiekvienas gėrėjas sugebės tai pajausti. Ypač subtiliu skoniu pasižyminčios balta ar geltona arbatos didžiajai daugumai gėrėjų bus tiesiog egzotika, ir tik gurmanai, jau išlavinę pojūčius sugebės įvertinti niuansuotą skirtingų skonių įvairovę. Norite to išmokti? Gerkite arbatą!

Arbatos gėrimas, kaip ir ceremonija turi savo taisykles. Dešimt „arbatos dievo“ įsakymų – jos negerti prieš, po, per valgį, ant tuščio skrandžio. Draudžiama geti šaltą arbatą ar plikinti atšalusias arbatžoles (belieka prisiminti rytų išmintį, sakančią, jog pastovėjusios arbatos puodelis yra blogiau nei gyvatės įkandimas). Arbata – ne tas dalykas, kuo galima užsigerti vaistus, vartoti nėščioms moterims, vaikams iki 5 metų ar prieš miegą. Komentuodama tokius prisakymus arbatos meistrė Elena Lukaševič aiškina, jog arbata trukdo virškinimui, o vaikai jos turėtų vengti, nes jų imuninė sistema dar nesusiformavusi, o geriant arbatą organizmas yra tonizuojamas, tad vaiko kūnas gali tapti neatsparus peršalimams ir pan. Dar vienas dalykas, ko reiktų griežtai vengti – derinys „arbata ir alkoholis“. Tai tiesiog katastrofa žmogaus organizmui – milžiniškas krūvis kepenims, širžiai, inkstams, todėl galite tik įsivaizduoti, naudą ar žalą padarys išgertas kokteilis iš alkoholio su ledine arbata. Arbatoje esančių tonizuojančių medžiagų poveikį silpnina vaisiai, stiklinė pieno, sulčių ar saldumynas.

Arbatos ceremonijos vietoje nerūkoma, nevartojamas alkoholis, į patalpą įeinama be batų. Dar arbatinėse svečiams primygtinai rekomenduojama išjungti mobilų telefoną ar bent jo garsą, ir „už durų palikti kasdienius rūpesčius“. Kodėl? Pabandykite suprasti pačios. Kokias taisykles sukursite arbatos gėrimo ceremonijai savo namuose, priklausys tik nuo jūsų, bet žinokite, kad arbatos poveikis labai priklausys nuo to, kokioje būsenoje ją pilstys arbatos meistras.

Panašu, kad nusižiūrėjome svarbiausias paslaptis, tad galime atsigręžti į savas, lietuviškas arbatos gėrimo tradicijas. Rinkodaros atstovai mums greitai paaiškins, kokią arbatą – žalią, juodą, vaisinę, palaidą ar pakeliuose mėgstame. Tik ar pasikeis arbatos skonis, jei tokios informacijos žinosime daugiau? Gilius laikus siekiančių legendų kaip kinai neturime – „kažkas užsnūdo, pabudo, pakramtė atsitiktinai nuo krūmo nuskintą lapelį, netikėtai gavo energijos ir tada tą augalą pradėjo tyrinėti labiau“. Bent jau mūsų šeimoje sklando tik daug artimesnius laikus siekianti „arbatos istorija“, kurią pasakojo tėtis, prieš tris dešimtis metų atsidūręs turistinėje kelionėje Vengrijoje. Tuometiniams sovietiniams turistams iš anksto buvo prisakyta – savo manieromis neišgąsdinti vietinių, jei nežinai, kaip elgtis – stebėti aplinkinius. Viskas vyko puikiai, tik štai „arbatos testo“ daugelis neišlaikė – gavę popieriniuose maišeliuose sufasuotą arbatą, tai pamatė pirmą kartą, tad elgėsi kaip kokie čiabuviai – perplėšę pakelį arbatžoles barstė į puodelį, dėjo į burną, užgerdami karštu vandeniu ir t.t. Sakote, kad tokį pasakojimą girdite pirmą kartą? Taip, dažniau iš lūpų į lūpas vaikšto kitokios istorijos apie arbatas – ką gerti nuo tos ar kitos ligos, kas tikrai padėjo ar visiškai nesuveikė. Kurį laiką atkakliai bėgę į vaistininkų ir gydytojų glėbį, dabar vis dažniau kreipiamės į liaudies mediciną, žolininkus kaimo glūdumoje ar einame į kokį prekybos centrą, kurių sveikatingumo skyriuje (bent Vilniuje) ne viename rasi tų pačių žolininkų paruoštos žolių arbatos mišinių.

Visgi visi žolininkai patvirtins – geriausiai veikia tos žolės, kurias susirenki pats, tad atostogų kaime planuose įsirašykite ne tik maudynes ar serbentų skynimą, tačiau atminkite – žoliauti, kaip ir grybauti – atsakingas užsiėmimas. Nuo jo gali priklausyti jūsų ir artimųjų „būti-nebūti“, tad nenuvertinkite žolynų galios. Štai nėščioms moterms nepatartinas čiobrelis, tuo tarpu jonažolė, kurios arbata ne vienam padėtų nuraminti depresiją (itin aktualus dalykas šiais neramiais laikais), perdozavus gali būti ypač pavojinga. O kaip „privaražinimo žolės“ (sugundyti, apkerėti), paklausite jūs? Mažo masto moteriška magija – tikrai įmanomas dalykas, bet jos receptą kiekviena turime pačios. Ir prasideda jis visados taip pat – „Į arbatinuką įpilate vandens. Jį užkaičiate. O tada…“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s