Didžioji revizija. Madingos vietos

Straipsnis spausdintas žurnale “Ieva” 2007 m.

Didžioji revizija. Madingos vietos
Mantas revizuoja žvaigždžių spintas, o mes – madingas Vilniaus vietas, kuriose pasak žinovų ir vyksta tikrasis gyvenimas. Kartais ten randame žvaigždes, kartais tik jų dulkes. Manto nesutikome.
Jolita Zykutė

Visažinis pažįstamas vardindamas „madingas vietas“ beria jų sąrašą, kuris tikrai nėra patvirtintas Lietuvos madingųjų ministerijos, bet perklausus eilę potencialių tos ministerijos darbuotojų, atrodo beveik tikslus, nors subjektyvumas neišengiamas. Kad žodžiai nebūtų laužti iš piršto, nusprendžiu patikrinti viską praktiškai, bet kaip paaiškėja eksperimentus lengviau atlikti su triušiais ir pelytėmis. Penktadienio vakarui kompanionu kviečiu pabūti seną pažįstamą, kurį iš anksto įspėju, jog tai bus žaidimas. Mano nuostabai jis sutinka, tik deja ilgas lankytinų vietų planas baigiasi ties pirmu punktu – baras Woo.

Woo
Vilniaus g. 22 , Vilnius
Merginos renkančius pinigus už įėjimą (pasirodo šįvakar vyks DJ pasirodymas) jaukiai mielos, o apsauginiai štampuojantys mūsų rankas netgi turi jumoro jausmą (kaip paaiškės vėliau iš manojo eksperimento ši savybė Vilniaus apsauginių tarpe tiesiog retenybė, tad siunčiu jiems oro bučinį). Aplinka demokratiška (mano juoda suknutė, kuri turėtų derėti visur ir visada, kai nežinai kuo apsirengti pasirodo besanti kiek per ryški šiai vietai, tad porą minučių kol įvažiuoju į situaciją keikiu save, jog džinsams pasakiau „šįvakar būsite namie vieni“.) Publikos pagrindas – progresyvus studentiško amžiaus jaunimas, tad atmosfera lengva ir ačiū dievui nenugirsi kalbų apie darbą. Virtuvė vietnamietiška, maistas geras, tik vietoje „Sprite“ pasiūlo pasirinkti „7Up“. Seniai regėtas bičiulis pasirodo besąs labai smagus pašnekovas ir … visą laiką prasėdime „Woo“ bare.
Kitą penktadienį esu protingesnė ir į revizinę kelionę kviečiu draugę. Tai kiek sudėtingiau – viena paukštė paskutinę minutę pakeičia duotąjį žodį, kita po pokalbio telefonu paaiškėja, jog labai užsiėmusi (sėdi kazino ir baigia pralošti turėtuosius pinigus), trečioji nardo internete planuodama kelionę į Japoniją. Japonija bus tik po mėnesio, tad Jurga susigundo. Mūsų epopėja prasideda.

Briusly
Šv. Ignoto 14, Vilnius
Linksmas jaunimas pasitinka jau prie durų, net neįtardamas, kad mes čia šnipinėjimo tikslais, kuriuos pasirodo lengva pamiršti, nes viduje – smagu. Kaip pastebi Jurga publika – 23-27 metų jaunimas ir daugiausiai (ar taip būna? Pasirodo būna!) vaikinai. Aplinka (įskaitant ir lubas) išpuošta aktoriaus ir rytų kovų meistro Bruslee fotografijomis, o prie baro puikuojasi angliškai išrašytas tekstas, kuris – idealus pretekstas pradėti kalbą su nepažįstamuoju.

Atsitiktinai sutiktas bičiulis dažnai besilankantis „Briusly“ pasako viską, ką noriu išgirsti ir papasakoti tau apie šią vietą – virtuvė sveikai vietnamietiška, pietų metu čia renkasi aplinkinių ofisų darbuotojai ir jaunimas. Pats jis pirmąją pažintį su „Briusly“ pradėjo prieš nepilnus metus atsitiktinai užsukęs 2 valandą dienos papietauti, o išėjo … 2 valandą nakties, nes buvo labai smagu. Komentuodamas besirenkančią publiką jis aiškina, kad čia renkasi žmonės, kurie neateina pasirodyti ar „kabinti“. Tiesiog „enjoy yourself“(„linksminkis“). Kaip tai daro muziką leidžiantis DJ‘us ir jam pritariamai judantys aplinkiniai.

Prireikus į tualetą, ieškokite durų su užrašu „Skaitykla“. Viduje – ne tik įprasta tualetui įranga, bet ir knygos (tarp jų randu „Ievos“ žurnalą ir pasimetu – reiktų džiaugtis ar piktintis. Palaikau tai kaip ženklą iš aukščiau, primenantį jog aš atkeliavau su misija, o ne linksmintis, tad keliaujame tolyn. Išeinant Jurga įvertina „8 iš 10 balų. Nes nėra kilimėlio prie durų kojoms nusivalyti ir lengva paslysti.“

Einame į „Cozy“, kuri neseniai atsidarė atnaujinusi interjerą ir meniu. Pakeliui užsukame į kadaise šlovingą (t.y. madingą) „Pubą prie universiteto“ ir tuoj pat pasigailime, nes atmosfera primena Trakų pilį aprašytą Maironio eilėraštyje.

Cozy

Domininkonų 10, Vilnius

„Cozy“ yra cosy. Prie įėjimo pasitinkantys du vaikinai meiliai prašo mus leistis į rūsyje esančią salę, nes viršuje visos vietos užimtos. Apačioje vietos tikrai yra. Ir daug. DJ‘us įvertinęs mudvi žvilgsniu toliau kažką brūžina. Mes jį taip pat įvertiname – ne jo diena. Tai ko gero jaučia ir kiti, tad atmosfera kažkokia be tonuso. O kur nėra tonuso, nėra mūsų. Lipant aukštyn energijos daugėja, o viršutinėje salėje, kur vietų prisėsti vis dar nėra, ramiai jauku. Apsimetę, kad tyrinėjame ant sienų fotografijas, mėgaujamės atmosfera. Buda šypsosi mums iš nišos savo žalvarine šypsena. Jos palaimintos einame tolyn, tik pridursime, kad tualetas čia – ne „cosy“, nors kadaise buvo, o šiukšlių dėžė – „broken“.

(verčiame iš anglų kalbos cosy-jauku, broken – sulaužyta).

Vyno baras „In vino“

Auštos vartų g. 7

Laikrodis deklaruoja „00:15“, o girtų nematyti. Jurga komentuoja – „vynas žmones švelnina“. Atmosfera maloni, muzika groja tyliai, tad gali kalbėtis. Tai visi ir daro. Žvilgsnis skanuoja susirinkusius (jų daug, nes vietos tikrai daug). Tolimiausioje salėje – aktorių susirinkimas. Aptaria naują pjesę ar švenčia įvykusios premjerą? Prie baro kažką aiškinasi pora skirtingų televizijų žvaigždžių, tačiau žiūriu ne į jas – akys fiksuoja tai, kas išradingai malonu – bare stovintys vynai suskirstyti „maistas kūnui“ ir „maistas sielai“ (brangesni). Užsirašinėjanti tokias smulkmenas mergina akivaizdžiai traukia dėmesį ir smalsuolis tuoj pat prisipažįsta meilėje. Ne man, o barui „In Vino“ – „Čia yra nuoširdaus gero baro dvasia, renkasi žmonės, kurie jau turi padėtį gyvenime, pinigų, bet nori kažko tikro. Net žvaigždės čia jaučiasi atsipalaidavę. Visi lygūs. Baras žmonėms, o ne pižonams.“

Absento fėjos

Aušros vartų g. 11

Viskas prasideda dar prieš įeinant, t.y. eilėje prie įėjimo, kurios iš pradžių nepastebi, bet apsauginiai greitai ir grubiai parodo mūsų vietą. Eilė yra gerai. Gali susipažinti su kitais, kas laukia. Bet geriau pažinoti kokią garsenybę (jei ne per garsiai pavadinta), kuri mūsų akivaizdoje akimirksniu įskrieja vidun ir jokios eilės jai negalioja. Galiausiai įeiname, nusirengiame ir aš suprantu, kad trūksta mano juodosios suknelės, o dar geriau nuogos bambos, nes džinsai ir megztukas, kurie leidosi jaustis savai visose anksčiau aplankytose vietose čia atrodo keistokai. Pro duris už tokį dress code neišvys, bet jaučiuosi kaip premjeroje tekstą sumaišiusi aktorė. Jurga konstatuoja – „Merginų čia daugiau“. Dairausi po pasakiškąjį interjerą, kuris išlieka vienu įspūdingiausiųjų Vilniuje, bet liūdnai pastebiu, kad fėjos pasikeitė, nors kokteilių pasiūla nesumažėjo. Rudenį čia sklandė kitokios vibracijos – susirinkusieji džiaugėsi ir šventė patys nežinodami ką, o šiandien publika susirinko parodyti save, ore tvyro akivaizdus „mielai su kuo nors susipažinčiau. Siūlyti įvairius variantus“. Mes susipažinti nenorime su niekuo, tad išeiname, pabrėžtinai mandagiai atsisveikindamos su apsauginiais. Šįkart jie ne cerberiai. Malonūs kaip senbernarai. Truputį liūdna, kad šiandien – ne fėjų diena.

Pabo Latino

Trakų g. 3

Vieta, į kurią neiname, nes jie švenčia trijų metų gimtadienį, o mūsų kviestinių sąraše nėra, bet Jurga raportuoja „Pabo Latino“ diagnozę per atstumą: „Kadaise pelnęs lietuvių simpatijas už sugebėjimą užkaitinti kraują lotyniškos muzikos ritmais, šiandien šis klubas tapo vieta, kur devyniolikmečių tikrai nepamatysi (tai gerai), bet labai daug merginas medžiojančių užsieniečių (ar tai gerai – nežinau) ir dėmesio ištroškusių merginų (brrr..). Šokti smagu, tik kartais prieš tavo valią kas nors gali grybštelti už užpakaliuko (sumaišęs su tom, kurios pasiilgę dėmesio“. Įtariu, kad jos nuomonė itin subjektyvi, tad siūlau kreipti dėmesį tik į pozityvius teiginius – smagi vieta smagiems šokiams.

Šampano baras
02:30 val. Finalinis mūsų turo punktas „Šampano baras“ „Grand Casino World“ rūsyje. Vos nusileidusios pamatome vieną pagrindinių Lietuvos šou verslo ryklių su kompanija besiruošiantį išeiti. „Jei jis čia, tai gal čia gerai?“, galvoju, naiviai tikėdama, kad verslo susitikimai tokiu metu nevyksta. Laikas vėlus, tad randame ištvermingiausius šokėjus, tiksliau jų poras. Mano džinsai vėl jaučiasi „ne į temą“ – juk prie šampano dera puošnumas, tačiau aplinkiniai užsiėmę savimi. Muzika kitokia nei „Woo“ ar „Briusly“, kitokie ir žmonės. Ten buvusią demokratišką anarchiją čia keičia parodomoji prestižo programa, tad žvalgydamasi suskirstau esančius į „studijuojančias teisę“ ir „jaunus vadybininkus“. Šampano butelio atvaizdas ant sienos primena, jog tai malonu, bet mes nesileidžiame paperkamos, ryžtingai ištariame „Darbe neatsipalaiduoju“, žvilgsniu įvertiname prabangiai pūpsančius minkštasuolius ir… traukiame namo. Misija įvykdyta.

p.s.
Tradicinę frazę „Redakcijos nuomonė su autoriaus nesutampa“ derėtų praplėsti sakiniu „Autoriaus nuomonė šiandien ir rytoj gali nesutapti“, nes aplankytųjų vietų skonis nuolat kinta, versdamas kiekvieną apsilankymą net pačioje madingiausioje vietoje tikra loterija: niekada nežinai, kaip bus.

Straipsnis spausdintas žurnale “Ieva“ 2007 m.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s