Tiesiog geiša

Staipsnis išspausdintas 2009 m. pavasarį žurnale “IEVA“.

Tiesiog geiša
Vaikščiojantis meno kūrinys. Geriausias būdas pristatyti ir parduoti Japonijos tradicinę kultūrą. Moteriškumo kvintesencija. Egzotiška elitinė prostitutė. Tokiais žodžiais skirtingi žmonės kalba apie tą patį. Kaip geišą perskaitę šį straipsnį pavadinsite jūs?
Jolita Zykutė

Galbūt vakarietiškojo pasaulio istorija prasidėjo nuo Ievos ir Adomo laikų, o štai kalbant apie geišas, nedaug kas žino, jog viskas prasidėjo nuo… juokdarių, kurie tarnaudami japonų didikams buvo jų patarėjai, linksmintojai, pasakoriai, savo pono nuomonės skelbėjai aplinkiniams ir kariai. XVII amžiuje pasibaigus karams, juokdariams teko pakeisti savo kvalifikaciją –  jie pradėjo dirbti pasilinksminimo namuose, kur svečiams pilstydavo sake, pasakodavo anekdotus, laidė švankius ir nelabai juokelius, „vadovaudavo“ vakarėliams ir t.t. 1751 m. vienuose iš pasilinksminimo namų pasirodė pirmoji geiko (taip Kyoto tarme vadinama geiša, pažodžiui „meno mergina“), savo dainomis prablaškiusi kurtizanių, jų klientų ir susirinkusių svečių nuotaiką. Ji sukėlė furorą ir moterų-geišų pradėjo daugėti, o vyrų-geišų – mažėti (ko gero atsipalaiduoti užsukusiems vyrams visgi labiau patiko kai aplink juos šokinėjo moterys). Beje, XVII a įsigalėjęs konfucionizmas visus privertė susimąstyti apie dorovę, tad pasilinksminimo namai, viešnamiai ir prostitutės valdžios įsakymu buvo perkelti į tam tikrus rajonus. Šituose rajonuose vyko ir geišų veikla, tačiau jos nebuvo prostitutėmis, dėl ko viešnamių savininkai negaudavo jokio pelno iš jų, tad buvo labai suinteresuoti visokeriopa geišų elgesio kontrole, kad tik šios nekonkuruotų su parsidavinėjančiomis moterimis. Valdžios įsakymu buvo įvestos griežtos geišų elgesio taisyklės – pas klientus jos negalėdavo eiti po vieną, jų apranga turėjo būti kuklesnė nei kurtizanių, seksas su klientu buvo griežtai draudžiamas ir t.t. 

Taip buvo sutvertas geišų pasaulis, kurio unikalumą akcentuoja ir istorikai, ir antropologai, ir kultūros tyrinėtojai. Geišos gyvendavo savame uždarame moterų pasaulyje – okiya (geišų namai) – pagal griežtas taisykles. Patriarchalinėje Japonijoje, kur viską valdė vyrai, tai buvo bene vienintelė vieta, kur sprendimus priimdavo moterys. Kaip teigia antropologė Liza Dalby iš JAV (pati 7 dešimtmetyje beveik metus pragyvenusi su geišomis, kas buvo vienintelis atvejis istorijoje, kai vakarietei moteriai tai buvo leista patirti), feodalinėje visuomenėje, kur santuoką apspręsdavo tėvai, vyro – žmonos santykiai buvo grynai socialinis aktas, lytiniai santykiai su žmona buvo skirti giminės pratęsimui, santykiai su prostitute – pramoga ir laisvalaikis, tad geiša buvo ypatinga moters „rūšis“, kuriai vyras galėjo jausti romantiškus jausmus. Kad įsimylėjimų būdavo, liudija ir tai, jog medinė lenta, ant kurios miegodama geiša dėdavo galvą, kad nesušiauštų savo šukuosenos, tarnaudavo ir kitam – ant jos meilę nusprendusi įrodyti geiša pati ar geriausios draugės rankomis nukirsdavo sau mažojo pirštelio galiuką, kurį įteikdavo mylimajam…

Geišų indėlis į kultūros istoriją ypač didelis – jos buvo tradicinių menų puoselėtojos ir jomis yra iki šių laikų. Ne vienas liūdnai juokauja, kad jeigu vis mažtantis geišų pasaulis visiškai išnyks, su juo dings visa tradicinė japonų kultūra – kimono siuvėjai (nes geišos pagrindinės jų užsakovės), tradicinių instrumentų gamintojai ir t.t. Šiandieninėms geišoms dažniausiai būtent menas, o ne turtingas danna (geišos globėjas) yra finansų šaltinis – jos rengia pasirodymus, koncertus. XXI a. greta automobilių okobo (mediniai batai odiniais dirželiais) kaukšinti moteris balintu veidu sulaukia kaip turistų, taip ir pačių japonų dėmesio, tad belieka tik įsivaizduoti situaciją praeityje – istorikai teigia, kad geišos vienu metu buvo tolygu šiandieninėms kino žvaigždėms ar panašioms garsenybėms, jos buvo ir mados diktatorės.

Dažnai geiša vadinama primabalerinos ir jumis skrydžio metu beisrūpinančios stiuardesės deriniu. Palyginimas su primabalerina idealiai tinka – išorinė gracija ir estetika „scenoje“ slepia begalinį darbą „užkulisiuose“. Senovėje tas darbas prasidėdavo nuo vaikystės – iš pradžių mergaitė būdavo tarnaite ir tik po keleto metų pradėdavo mokytis menų. Šiandien geišos specialybę mergina gali pasirinkti kaip kokio stomatologo ar bibliotekininkės. Mokymosi metu maiko (geiša-mokinė) persikelia gyventi į okiya ir įsipareigoja pabaigti pradėtus mokslus. Po jų mergina gali apsispęsti, tapti geiša ar ne. Dienos metu maiko mokosi įvairių menų, o vakarais dirba arbatinėse.  Maiko išsiskiria iš kitų „studenčių“ savo apranga ir makijažu – visiškai nubalintas veidas, kimono, okobo. Beje, būtent maiko išvaizda daugeliui tapo stereotipiniu geišos įsivaizdavimu. Jauna geiša tik pradėjusi dirbti dar tris metus balina veidą ir laikosi griežto kanonizuoto aprangos stiliaus, tačiau po to (išskyrus oficialiomis progomis ir pasirodymuose ant scenos) jos kimono tampa paprastesnis, plaukai tiesiog suimami į kuodą. Laikoma, kad tokiame amžiuje nebereikia išorinio antūražo, nes atsiskleidžia tikrasis geišos grožis ir jos menas – mokėjimas muzikuoti, šokti. Kaip šiais, taip ir senaisiais laikais sumaniusi ištekėti geiša, turėdavo atsisveikinti su savo darbu ir susimokėti tam tikrą „baudą“ – į geišos mokymą okiya investuodavo, taigi „specialisto netekimas“ buvo žymimas finansine išpirka. Ką reiškia „investicijos“ padės susivokti tai, kad geišos šilkinis kimono gali kainuoti net 10 000 JAV dolerių, o idealiu atveju geiša su tuo pačiu kimono turėtų pasirodyti ne daugiau nei vieną kartą.

Jei kada pakvietę į namus svečių norėtumėte savo arbatos vakarėliui suteikti audros skonį, pabandykite užvesti kalbą apie tai, kodėl vyrams taip patinka geišos ir amžinajį klausimą, be kurio neapsieina nei vienas straipsnis, interviu ar reportažas apie geišų gyvenimą – tai jos su jais mylisi, ar ne? Egzotiška išvaizda, plastiški judesiai ir gebėjimas muzikuoti ar šokti, sakė ar arbatos pilstymas – tai tik dalis geišos tveriamos magijos. Kai kas teigia, jog jos – japonų įsivaizdavimas, kaip atrodytų tobulo moteriškumo kvintesencija. Geišų kimono (skirtingai nei tradiciniai) yra su gilia iškirpte nugaroje, atidengiančia japonų nuomone erotiškiausią moters kūno dalį – nugaros viršų. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis vyras, kai prieš jį ant kelių klūpodama geiša nusilenkia ir jis būtinai pamato jos kaklą – pasisveikinimas užduoda subtilios erotikos nuotaiką. Jam švelniai primenama, kad šalia – moteris. Bendravimo metu ji gali šiek tiek koketuoti, juokauti, bet svarbiausiai – po kiekvieno vyro sakinio jos reakcija bus tokia, kad jis jausis esąs Ciceronas, Šekspyras ir Michaelis Schumacheris viename asmenyje. Cinikai teigia, jog geišos per tris šimtus metų ištyrinėjo visus būdus, kaip galima meistriškai girti vyriškąjį ego, kaip priversti jį pasijausti ypatingu, išmintingu ir vieninteliu. Chrestomatine tapo istorija apie tris užsieniečius, kartu apsilankiusius pas geišą. Po susitikimo kiekvienas iš jų buvo tvirtai įsitikinęs, kad visą vakarą ji žavėjosi tik juo vienu. Jei patyrinėtumėte youtube įrašus, kaip su svečiais bendrauja geišos, pamatysite, kad jos – nuolat besidžiaugiančios moterys, lengvos ir linksmos. Būtent taip apie jas kalbėjo ir amerikiečių kareiviai, kurie ne vienas po II-o Pasaulinio karo parsivežė į namus žmoną – buvusią geišą. Visgi jos – ne kikenančios olialia mergaitės. Kaip tvirtina viena iš šiuolaikinių geišų, į jos pasiruošimą darbui įeina nuolat sekti politinius įvykius, naujienas, kad reikalui esant būtų išmananti pašnekovė. Ji prisipažįsta, kad kartais klientams bendraujant tarpusavyje apie kokius nors techninius dalykus, kurių ji nesupranta, tai skamba kaip lopšinė, tad ji sąmoningai turi versti save „Klausyk ir mokykis”.

O kaipgi seksas? Tai geišos – prostitutės ar ne? Viena iš šiuolaikinių geišų pasakoja – jei kuris įsilinksminęs svečias nesuvaldo savo rankų, geiša kviečia geišą-motiną, kuri juokaudama pabara klientą (kad gink Dieve nesugadintų vakarėlio nuotaikos), tačiau ribas parodo. Garsiausia XX a geiša vadinama Mineko Iwasaki (kuri linksmino Princą Čarlzą ir kitus įžymybes) savo memuarų knygoje aprašo istoriją apie ją bandžiusį grabalioti svečią, kurį ji iš arbatinės nusivijo su pliauska, o pavijusi trinktelėjo ja per pakaušį. Mizuage (maiko defloracijos ritualas, po kurio ji tapdavo geiša) – vienas iš labiausiai intriguojančių dalykų, ypač po to, kai tai buvo aprašyta Arthuro Goldeno knygoje „Geišos išpažintis“. Vardan romano dramatiško siužeto rašytojas taip sutirštino spalvas, kad iškraipė ir suvulgarino mizuage ritualo prasmę milijonų skaitytojų galvose. Iš tiesų tai būdavo simbolinė geiko santuoka su savo profesija. Ritualą atlikdavo tik labai gerbiamas ir patikimas, dažniausiai stipriai vyresnis, švelnus ir tėviškas vyras, visiems laikams tampantis savotišku jaunosios geišos krikštatėviu. Pinigai už tai būdavo mokami, bet tai labiau ne „perku-parduodu“, o garbės reikalas, ko vakariečiui (o dažnai ir paprastam japonui) sunku suvokti, kaip ir geišos santykių su danna – turtingu globėju, besirūpinančiu jos išlaikymu (kas gali siekti iki 100 000 JAV dolerių į metus už kimono, perukus ir t.t.). Įsitikinimas, kad geiša – prostitutė susiformavo po II-ojo pasaulinio karo, kai amerikiečių kareiviai klaidingai prostitutes vadino „geisha-girl“. Neišsilavinusiems svetimšaliams bet kokia moteris su kimono buvo „geiša“. Greičiausiai ir pačios prostitutės, siekdamos „pakelti savo markę“ galėjo prisistatyti kaip geišos. Šiais laikais Japonijoje geišos įvaizdis tebėra pelningai eksplotuojamas – apsimetėlių „geišų“ sutiksite baruose, kur jos dirba kaip konsumatorės. Beje, geiša ar maiko porai valandų gali tapti kiekviena – kaip sako žinovai nusifotografuoti su tikru kimono ir makijažu tapo viena populiariausių pramogų turistams. Pora valandų ir 500 JAV dolerių. Tik tiek. Deja, bet vidinės elegancijos kaina į tai neįskaičiuota.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s