Romų dainininkė Rožė

Straipsnis spausdintas žurnale “Ieva” 2009 m. liepos mėn. pavadinimu “Romų rožė“

Romų rožė

Dainininkė Rožė, gyvenanti pagal romų tradicijas, leidžia mums žvilgterti giliau į paslaptingą savo tautos pasaulį, ir pasakoja apie tai, kas ko gero domina labiausiai – būrimas kortomis. Tai tikėti jomis ar ne?

Jolita Zykutė

Čigonė (dabar mandagiau vadinama „romė“) stereotipiškai įsivaizduojama kaip būrėja, su kortomis. Kiek tame tikrovės?

Tai tiesa. Aš tvirtai tikiu savo vidine nuojauta, jeigu kažką pajutau – taip ir būna. Visi romai turi stiprią vidinę nuojautą. Aš pati nemoku burti, neturiu nei gyvenimiškos patirties, nei vidinės jėgos tokiam užsiėmimui. Kol kas. Galbūt vėliau tai pasikeis.

Kad burtum, reikia mokėti tai daryti, tikėti tuo. Tas, kas buria, žiūri į ateitį, nori padėti, atiduoda tam daug jėgų. Tradiciškai buria vyresnės moterys, tačiau pažįstu ir visai jaunų merginų. Net keista tai matyti, galvoji – kaip jos tai sugeba, gali. Aš žaviuosi jomis, jų gebėjimu. Kaip taisyklė, būti būrėja – “eina” iš kartos į kartą kaip paveldėjimas – jei būrė promočiutė, tai būrė ir močiutė, mama, bursi ir tu.

Jūs jau buvote burtis?

Man pačiai būrė tik kartą – dalyvaujant projekte “Muzikos akademija” prieš pirmą iškritimą, labai jaudinausi ir visą dieną maldavau senelės, kad man išburtų, kas bus. Negalima burti artimiesiems, tačiau įkalbėjau ją. Visgi ji tik išmetė kortas, pažiūrėjo ir man nieko konkrečiai neaiškino, tik pasakė – “Eik rami, viskas bus gerai”. O antrą kartą, kai buvo galimybė iškristi iš projekto, jau nebeklausiau, nes turėjau nuojautą, kas bus.

Ar būna, kad žmonės nusivilia kortomis?

Paprastai tai įvyksta, kai žmogus išgirsta tai, ko nenorėtų girdėti. Kiek laiko bepraeitų, bet tai vistiek išsipildys. Kartą pas močiutę atėjo moteris, romė, kuri labai gerai ir gražiai, itin pasiturinčiai gyveno su vyru ir šeima. Kortos jai parodė, jog mirs vyras, ateis sunkūs laikai, kad net pragyventi bus sudėtinga. Ji nepatikėjo, išvadino būrimą šarlatanizmu, bet po metų gatvėje susitiko močiutę. Ši paklausė “Ar dabar manimi tiki?”. Viskas buvo išsipildę. Moteris apsiverkė, gailėdamasi, kad tada nepatikėjo, gal būtų buvę galima kažką pakeisti.

Negi būrėja gali pakeisti ateitį?

Pati neburiu, tad kaip tai daroma tiksliai, pasakyti negaliu. Tačiau tikrai taip būna. Pavyzdžiui, šeima norėjo skirtis, o paskui staiga ėmė ir susitaikė. Jei būrėja kortomis mato, kad žmogus tikrai tiki, tai padeda jam, atiduoda tam visą savo jėgą.

Kaip tampama būrėja kortomis?

Reikia turėti stiprų norą, kad tau pavyktų. Mano pusseserė norėjo tai daryti, tačiau jai nepavykdavo – ji galėjo suprasti, ką kortos rodo, bet nesugebėdavo to perteikti, apsakyti. Bet ji nenuleido rankų, stengėsi ir dabar viskas gaunasi. Būna, kad ne laikas dar.

Esminis dalykas – turėti viduje “dovaną”, gebėjimą burti. Visi romai turi savyje. Galvoju, jog jei siekčiau, tai pavyktų ir man. Tvirtai tikiu, kad romai geriau buria nei kitų tautų būrėjai kortomis. Jie juk tai daro nuo seniausių laikų, kai tik patys atsirado. Kažkokios mūsų tautos tradicijos nyksta, tačiau ši – būrimas,- tikrai išliks. Galvoju, jog tai yra Dievo dovana – nes ne kiekvienas žmogus gali tai padaryti.

Nužiūrėjimas – tiesa ar nelabai?

Nužiūrėjimai – tikrai egzistuojantis dalykas. Neseniai girdėjau istoriją, kad viena moteris verkdama atėjo, jog vyras nori skirtis. Pažiūrėjus būrėja pasakė, jog yra nužiūrėjimas. Panaikino tai, šiandien tai vėl laiminga pora.

Pavyzdžiui jei vaikas nemiega, neramiai elgiasi, apsiblausęs, išmananti moteris pažiūrėjusi iškart pasakys, kad jis nužiūrėtas (nežinau, kaip ji tai pamato). Kai ji padeda, vaikas tampa tarsi pamainytas – pradeda tiesiog švytėti, kaip ir prieš tai.

Beje, jei šeimoje yra nekrikštytas vaikas (nors romai stengiasi tai padaryti kuo anksčiau, iki 2-3 m), griežtai laikomasi papročio, nepriimti svečių ar atkeliaujančių namiškių, jei šie grįžta po 12 val. nakties. Tikima, kad žmogus ateidamas iš tamsos, gali atsinešti vaikui negerų dalykų. Netgi žaisti su tokiais vaikiukais svečiui draudžiama, jei būna 9-10 val. vakaro. Tai tamsos laikas.

Galima pačiam panaikinti nužiūrėjimą?

Ne, tam reikalinga specialisto pagalba iš šalies. Raudonas vilnonis siūlas rišamas ant kurios nori rankos – gerai veikianti priemonė, kad nenužiūrėtų. Dar būna specialūs juodi karoliukai tam tikslui. Nužiūrėjimas – dažnai tiesiog kitų žmonių pavydas.

Ar šiais laikais merginos ateina tebenorėdamos „apkerėti“ geidžiamus vyrus?

„Privaražijimas“ – dalykas, kurio kartais prašo, tačiau kartą girdėjau, jog vienai merginai davė patarimą – „Tu pradėk kitaip elgtis. Ir jis kitaip pradės elgtis su tavimi. Gal ir jam patiksi. Ir tau gyventi bus lengviau“. Taip ir atsitiko – vaikinas ja tikrai susidomėjo. „Privaražinti“ galima, tačiau tai tik trumpalaikis poveikis.

Kortomis buria tik moterys ar ir vyrai?

Tai moterų užsiėmimas. Tik jos turi tokią jėgą. Moteris apskritai turi daugiau jėgos – ji ir motina, ir šeimininkė. Dažniausiai buriasi irgi moterys, tačiau ateina kartais ir vyrai. Romai vyrai net jei ptys ir nevaikšto, labai gerbia moters gebėjimą burti, numatyti atitį, nesišaipo iš to. Kiekvienas taboras ar bendruomenė turi savo šuvani – pati stipriausia būrėja. Ji negali daryti jokio blogio kitiems, ji yra būtent tam, kad padėtų žmonėms. Būrimas, ateities spėjimas – tokia dovana – tikrai gali būti tik iš dangaus, todėl ją naudoti reikia geriems tikslams. Kortos, kuriomis buriama, dažnai būna paveldėtos iš giminės vyresnės būrėjos, o jei perkamos naujos, daromas specialus ritualas, kad jos “sakytų tiesą”. Būna, kad būrėja be savo kortų negali pasakyti ateities, nes jos jai tiesiog “nerodo”.

Kortos ir būrimas iš delno. Kuo skiriasi?

Buriant iš delno galima pasakyti ateitį, tačiau kortos parodo daugiau. Kartais išmanančios moterys gali pažiūrėti į akis ir pagal tai apie tave viską nupasakoti. Būna, jog pas būrėją ateinama ne burtis, o tiesiog patarimo.

Kiek kainuoja išsiburti kortomis?

Žinau, jog paprastai sakoma – “Palik, kiek tau negaila”. Jei buri iš širdies, iš gerumo, negalima imti daug pinigų. Kartą mačiau būrėją, pas kurią buvo galima išsiburti, ji buvo ne romė. Dėl įdomumo paklausiau, kiek tai kainuoja. Atsakymas buvo “Seansas kainuoja 100 litų“. Iškart supratau, jei tiek daug – tai daroma dėl pingų, nieko tikro tau nepasakys.

Kodėl tokios dažnos istorijos apie gatvėje sutiktas romes, siūlančias paburti ir viliojančias pinigus?

Tačiau būna ir visai kitokių istorijų – pasakojo, kad prie gatvėje stovinčių romių prišoko susijaudinęs vyras, prašydamas padėti surasti jo pavogtą automobilį, kuriame buvo visi jo pinigai ir t.t. “Pažiūrėjusi” moteris pasakė, kur jo ieškoti. Po kurio laiko prie tos romės automobiliu privažiavo jį suradęs vyras. Jis klausė, kaip gali padėkoti už viską. Tada romė jam ir pasakė – “Padėkok pats sau už tavo tikėjimą manimi”. Po to tas vyras praeidamas pro šalį visados sveikindavosi, draugiškai elgdavosi.

Kodėl romų moterys ir merginos taip traukia visus vyrus?

Merginos romės labai išdidžios. Jos neleis ne tik pažeminti, bet ir įžeisti, nelauks, kad kas užstotų, pačios pastovės už save. Pavyzdžiui, į troleibusų sustojimą atėjo čigonė, kurią čia buvę žmonės užsipuolė paniekindamai kalbėdami, ją stipriai įžeidė. Ji nenutylėjo, o atvirai pasakė, ką galvoja, sugėdino priekabiautojus, ir galiausiai jie pasakė “Atsiprašau”.

Vyrams romės įdomu – tokios moterys temperamentingos, nuolat ilgais sijonais, ilgaplaukės. Tai vilioja, intriguoja. Jei čigonė pajaus, kad vyras perdaug į ją žiūri, gali jį garsiai apšaukti, netgi suduoti. Šiaip mišrios santuokos – retas dalykas. Romai nepageidautinai žiūri į romo ir kitataučio vestuves. Laikoma, kad žmogus turi žinoti romų tradicijas, jų laikytis. Nors teko būti svečiuose pas romus Maskvoje, kur vieno ypač gerbiamo vyresnio amžiaus romo namuose mačiau rusę moterį, apsigaubusią skara kaip tai darydavo romės senovėje. Paklausiau mamos “Mama, kas šita moteris?” – “Jo žmona.” –“Bet juk ji rusė” – “Taip, tačiau ji puikiai šneka mūsų kalba, išmano mūsų papročius ir laikosi netgi griežčiau nei tikra romė”.

Gyvenate Vilniaus tabore, koks jo vaizdas iš vidaus?

Tai, kad aš gyvenu Vilniaus tabore – vienas iš žurnalistų prasimanymų. Gyvenu mieste, tačiau tabore turėjome daug giminių. Apie tą vietą žmonės labai negražiai kalba, bet pasakysiu tai, ką visados kartoju – bet kurioje tautoje vieno žmogaus negeras poelgis gali užtraukti gėdą visai nacijai. Tabore tikrai nėra taip labai blogai, kaip visi mano. Ten yra ir gražių namų, su visais patogumais, yra ir gerų žmonių, yra mokykla.

Kalbant apskritai apie romus, pasakysiu – roma padeda. Jie yra reikalingi. Romai nėra tokie kaip dauguma žmonių mano. Džiaugiuosi, kad kitataučiai pradeda po truputį žiūrėti į mus jau kitaip. Kažkada buvo istorija, jog vieną romę atleido iš darbo, pasakydami “Dėl to, kad tu – čigonė”. Ji kreipėsi į teismą ir laimėjo. Šiandien tokių diskriminuojančių istorijų jau nebepasitaiko.

Romai – uždara bendruomenė. Papasakokite plačiau.

Romai gyvena pagal savo taisykles, laikydamiesi senų papročių ir tradicijų. Yra milžiniška pagarba seniems žmonėms, seneliams. Kartais pati pastebiu, jog būdama greta vyresnio amžiaus žmogaus net užkalbinti jo nedrįsti, nes matai, koks jis patyręs, išmanantis gyvenimą. Vaikai romams – tai maži angeliukai, viskas skiriama jiems. Gimus ir augant vaikeliui, iš anksto pradedama ruoštis jo ateičiai – kas pradeda statyti namus būsimai jo šeimai, taupo pinigus jo vestuvėms. Romai tiki, kad tuokiamasi – vieną kartą gyvenime, tad nori, jog tas įvykis būtų neužmirštamas, stengiasi padaryti didelę šventę. Senovėje merginos tekėdavo labai anksti – nuo 12 metų (kas šiais laikais atrodo nesuprantama), tačiau šiandien tuokiamasi tik nuo 18m. Štai mano mama tekėjo būdama 23 m., bet ir tai sako “Buvau labai jauna”.

Svečias romo namuose ypač gerbiamas. Jis ir vaišinamas, ir linksminamas. Jei jam ilgai namiškiai neįpila tradicinės romų arbatos (stipri juoda arbata su uogomis, citrina), tai šeimininkas gali visus garsiai išbarti už tokį elgesį. Kai gyvenau savo tėvų namuose ir atvyko svečių, mes, vaikai, užleidome jiems savo kambarį, savo lovą. Būna, kad jei namiškiai neturi kur miegoti patys – tai guli ant žemės, svarbu svečiui būtų patogu.

Piršlybos – visas ritualas. Senovėje vaikino tėvai patys nuspręsdavo, kokią jam žmoną rinkti. Šiais laikais jau kitaip, tačiau vistiek vyksta piršlybos. Jei merginos tėvas sutinka ištekinti dukrą, jo klausiama: “Kiek auksinių monetų nori už savo dukrą?”. Jis pasako, gauna tuos pinigus, o per vestuvių ceremoniją įteikia tas monetas dukrai. Jei mergina ir vaikinas myli vienas kitą, o tėvai prieštarauja santuokai, tai kaip senovėje, taip ir dabar jiedu dviese pabėga ir pasislepia kelioms dienoms. Kai viskas nurimsta, grįžta, o tada greičiausiai ir gauna sutikimą santuokai. Tik tokiu atveju jau nebemokamos tos auksinės monetos.

Koks tas šeimyninis romų gyvenimas?

Šeimos galva – vyras. Jis viską sprendžia, o žmona užsiima namų priežiūra ir vaikų auginimu. Vyro pareiga uždirbti pinigus, išlaikyti šeimą. Šiais laikais daugelis romų turi savo verslus, parduotuves. Žmona jei nori, gali eiti dirbti, tačiau ne visose šeimose. Vyras nenori, kad jai būtų sunku. Daug kas priklauso, koks darbas – jei tai pavyzdžiui, vyro parduotuvėje – vienas dalykas, o kad eitų dirbti į kokį restoraną padavėja – neleistina. Lietuvoje dirbanti moteris romė – dažnesnis dalykas, Rusijoje jos dažniausiai sėdi namuose.

Motinos augindamos dukras iš anksto jas ruošia šeimyniniam gyvenimui. Visų pirma moko būti gera šeimininke, būti švaria, kad namai tiesiog blizgėtų, gerbti vyresnius, aiškina kaip elgtis, kai ji ištekės. Vaikai paklūsta motinoms, nes supranta, jog jos turi daugiau gyvenimiškos patirties, geriau žino. Jei mergina išteka anksti, nespėjusi visko sužinoti iš motinos, tada jau anyta jai padeda, moko.

Romai nepalankiai žiūri, į tai, kai tuokiamasi kelis kartus. Šiais laikais jei šeima pykstasi, barasi, skyrybos būna, tačiau tas dalykas rodo, kad jau tikrai visko daug daug “prisikaupė”, nesiskiriama “ant greitųjų”. Jei moters vyras žūsta, tai ji labai sunkiai susitaiko su netektimi ir itin retai teka antrą kartą, nes taip ir nesuranda savo “antros puselės”. Dažnai ji save pašvenčia vaikams.

Tačiau juk šeimose nėra viskas taip idealu…

Taip, būna, kad vyras susiranda kitą moterį. Dažniausiai tai būna ne romės, o rusės. Tačiau jo žmona vistiek kenčia, neišdrasko šeimos, laukia. Ir žinote ką? Kiek mačiau, tai vyrai visados galiausiai grįžta į savo šeimą pas žmoną.

Vienas komentaras apie “Romų dainininkė Rožė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s