Moters misija XXI amžiuje

Straipsnis spausdintas 2009 m birželio mėn. žurnale “Aš ir Psichologija“

XXI a. moters misija

Jolita Zykutė

Žodis „misija“ akimirksniu primena filmų seriją „Neįmanoma misija“, kur Tomas Cruise`as keliskart „gelbėjo pasaulį“. Šis straipsnis taip pat apie pasaulio gelbėjimą ir apie iš pirmo žvilgsnio neįmanomą misiją. Tik Tomas Cruise‘as čia niekuo dėtas. Panašu, kad tikrosios XXI a. žvaigždės rolė teks Moteriai.

Kokia apskritai yra moters misija? Kaip begudrautume prieš save ar kitus, visgi esmių esmė per visus amžius išlieka ta pati – pagrindinė moters paskirtis Žemėje yra duoti gyvybę. Tai reiškia ne tik fizinį veiksmą „išnešioti ir pagimdyti kūdikį“, bet duoti gyvybę plačiausia šio žodžio prasme – kurti jaukumą, pildyti erdvę, rūpintis ir globoti, puoselėti žmones ir idėjas, „maitinti“ juos savo energija ir dėmesiu. Čia prisimenu garsaus psichologo ir psichoanalitiko Eriko Ericsono eksperimentą atliktą su berniukais ir mergaitėmis, kuriems davė žaislų ir paprašė su jais sukurti siužetą įdomiam filmukui. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, jog mergaitės žaidė su „vidine erdve“ (iš kaladėlių statė uždaras teritorijas, „namus“, kuriuose vyko ramus šeimos gyvenimas), o berniukus domino „išorinė erdvė“ – jie statė bokštus, kartais juos griovė ir ardė (!), veikė kažką dinamiško. Erikas Ericsonas, įvairiai interpretavęs gautus rezultatus, galiausiai pripažino, kad moters „vidinė erdvė“ ir yra jos esmė, o vyro siekis išsiveržti už savo paties ribų – specifinis jo esybės bruožas. Tuo pasakoma viskas – vyrų ir moterų, apskritai visos žmonijos, raidos alfa ir omega – moteris tveria, gyvena gyvenimą, vyras veržliai juda pirmyn. Tai yra mūsų prigimtyje, kad ir kaip besimaskuotume civilizacijos eigoje gautais įgūdžiais, nuo savęs nepabėgsime.

Pabėgimas nuo savęs

O pabėgti visgi bandėme. Jei atsigręšime atgal į praeitį, pamatysime ilgą ir skaudžią moters ir moteriškumo nuvertinimo istoriją. Iš pradžių tai padarė vyrai. Pavyzdžių pateikti galima daug, užteks vieno absurdo – dar XX a. 8 dešimtmeyje buvo atliekami tyrimai norint įrodyti, kad menstruacijos trukdo moteriai siekti aukštesnių akademinių rezultatų. Ilgą laiką girdėję, kad jos yra prastesnės nei vyrai, savąjį moteriškumą nuvertino ir pačios moterys – gavusios teisę laisvai realizuotis socialiniame gyvenime ir nusprendusios tapti „geresnės nei jie“, moterys naujai atsivėrusioje teritorijoje įsitvirtinti bandė vyriškais būdais – agresija ir karingumu. Taip socialinę laisvę ir pripažinimą atradusios moterys pradėjo šarvoti moteriškumą. Kai kas ir palaidojo. Prie kapo duobės vieni pirmųjų pravirko vyrai – jie nori moteriškų moterų, nes visuomenėje gautas agresyvaus elgesio pamokas moterys perkelia į santykius šeimoje. Ilgą laiką prievartavę save elgtis pagal svetimus veiklos modelius, moterys pačios vis dažniau supranta, kad kažkas ne taip – spaudžia tas vyriškas „kostiumas“, nors dėvėti jį ir išmoko. Laimingų žmonių nepadaugėjo. Triumfuoja konkurencija, kaltinimai vieni kitiems ir sau, lyčių skirtumai nyksta. O juk lytis – viena iš esminių žmogaus identiteto dalių. Mano močiutė pasakytų trumpai – „atėjo sodoma ir gomora“, o jei patikėtume Šekspyro žodžiais, kad „visas gyvenimas – žaidimas“, tai panašu, jog žmonija prisižaidė.

Kas išgelbės pasaulį?

Ar šiuolaikinį pasaulį sukrėtusi krizė nebus kaip tik ta mama, kuri sudrausmins visus užsižaidusius berniukus ir mergaites, sudėstys viską į vietas atsatydama jau kadaise prarastą harmoniją? Krūptelėjote nuo tokio palyginimo? Pažvelkime giliau. Kaip teigia amerikietė verslo konsultantė ir asmeninio ugdymo trenerė Blanca L. Vergara, iki šiol gyvenome pagal taisykles, kurios neatitinka tikrovės – tikėjome savo nepriklausomybe (prašyti pagalbos – silpnumo ženklas), linijiniu mąstymu (kuo daugiau dirbi ir mokaisi, tuo daugiau laimės ir pasitenkinimo patirsi, daugiau ir greičiau yra geriau), amžina varžybų teorija, kuri skelbia, jog yra laimėtojai ir pralaimėjusieji. Atėjo metas suvokti tikruosius dėsnius – esame priklausomi vieni nuo kitų, pasaulis iš prigimties labiau chaotiškas nei stabilus. Tvarka – tik laikinas modelis, todėl būtinas lankstumas. Gyvenimas – ne varžybos dėl prizo, o veikiau žaidimas vardan malonumo. Jos nuomone, moteris dėl savo gebėjimo naudotis ir vertinti intuiciją, laisvės improvizuoti, mokėjimo skatinti kitus, suprasti ir plėtoti asmeninius ryšius yra tikroji šių laikų lyderė. Niujorko verslo širdyje, City rajone (kuris daugelio teigimu yra vienas pagrindinių pasaulinės finansų krizės kaltininkų), aukščiausio lygio verslininkus konsultuojanti psichologė Julia Noakes reziumuoja: „Finansų pasaulio problema ta, kad čia pernelyg daug veržlaus individualizmo ir nepakankamai moteriškumo“.

Moters vieta šiandienos ekonomikoje

Neatsitiktinai Islandijoje dviejų iš keturių krachą patyrusių bankų naujomis vadovėmis paskirtos moterys. Mažiausiai krizės paveiktas Didžiosios Britanijos bankas – tai „Lloyds TSB“, kuriame jau seniai aktyviai propaguojama praktika į aukštas valdančiąsias pozicijas skirti moteris vadoves. „Kokios jos moterys?“, – ironiškai pratars ne vienas, – „Karjeristės. Barakudos.“. „Barakudomis“ aukštus karjeros postus užėmusias moteris apibūdina ir pasaulyje vieno lyderiaujančių žurnalų apie verslą „Fortune“ žurnalistė Patricia Sellers, atsakinga už kasmet sudaromą 50 įtakingiausių moterų sąrašą. Tačiau ji „barakudomis“ vadina moteris, kurios versle dalyvavo 9-ajame ir 10-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pasak jos XXI a. moters vadovės įvaizdis labai pasikeitė: „Na, ne moteriška ar minkšta, tiesiog „gerai nugludinta“. Įvykusios evoliucijos rezultatas – tai, kad valdanti moteris gali būti labai, labai… normali“.

Prieš metus dvi britės Avivah Wittenberg-Cox ir Alison Maitland pristatė revoliucingą knygą „Kodėl moterys reiškia verslą?“ (angl. – „Why women mean business?“), kuria bando pakeisti požiūrį į moters vietą ekonomikoje, nes iliuziniame stereotipų pasaulyje tebegyvena didžioji dauguma visuomenės. Tikrovėje situacija tokia – JAV 80 proc. sprendimų dėl pirkinių priima moterys, Japonijoje kokį automobilį pirkti sprendžia 2/3 moterų, todėl kompanijos, kurdamos dizainą ar reklamą vis dažniau susipranta į savo komandą įtraukti moteris – kaip kitaip pažinti savo vartotojų grupę? Taip pat nustatyta, kad jei kompanijos valdyboje yra daugiau nei trys moterys, įmonės investicijos „uždirba“ 80 proc. daugiau. Dirbančios motinos dažnai diskriminuojamos dėl atlygio už darbą, tačiau pagal tyrimus jos savo darbus atlieka netgi geriau už vaikų neturinčias. Ir dar – šalyse, kur vaikus auginančioms moterims sudaromos sąlygos siekti karjeros, gimstamumas didėja, o ne mažėja. (Skirtingai nei galėtumėte įtarti!)

Išeitis – tavyje

Tik dabar nepradėkime dar vieno beprasmio „raudonų ir baltų rožių karo“ – „vyrai kalti dėl finansinio kracho, ištikusio visą pasaulį, todėl eikite lauk, moterys yra geresnės, vadovaus jos“. Tai būtų dar vienas moters bandymas elgtis pagal vyriško elgesio modelį. Gyvenimas bus bespalvis ir beskonis, jei jame regėsime vienos lyties demagogiją. Nesvarbu kas sėdės Olimpe – Jis ar Ji. Lygsvarai reikalingi du, skirtingi, bet gerbiantys vienas kito skirtumus. Suvokti šitą tiesą nepadės jokie įstatymai, draudimai ar leidimai. Visa ko esmė – žmogaus savimonė, kaip vyras ir moteris mato save bei vienas kitą. Grįžome prie Delfų orakulo šventykloje iškalto užrašo „Pažink save“, kuris psichologinėje literatūroje taip dažnai cituojamas, kad galėtų pavirsti į dulkes dėl nusidėvėjimo. Asmeninio gyvenimo kompetencijų ugdymo mokyklos moterims „Moters studija“ vadovė Eglė Kvedaravičiūtė teigia: „Intuityviai kiekviena moteris jaučia joje slypinčią jėgą, tačiau bijo tai realizuoti, įgyvendinti. Taip sukuriamas begalinis vidinis konfliktas. Moteriai reikia truputį padėti atskleisti joje esančią galią, po to ji tarsi srautas, upė paima ir pati neša, veda tave“.

Dar viena antikos laikų frazė „Vergė užaugins vergą“ paliudys kitą amžiną tiesą – nuo to, kaip moters suvoks save, pasikeis ne tik ji, – tokios vertybės bus skiepijamos vaikams. Tai nereiškia, kad ji kažkaip deklaruos ir aiškins savo pasaulio matymą. Tiesiog jos buvimas kitokia keis aplinkinius. Ir patį pasaulį.

P.S.

Kai užbaigiu straipsnį, gatvėje sutiktos pažįstamos paklausiu, kokia jos nuomone XXI a moters misija. Ji pagalvoja ir iškilmingai patylėjusi lakoniškai pareiškia „Na, tai susiję su visu pasauliu“. Po poros minučių sutiktas bičiulis į šį klausimą atsako plačiau – „Perimti kai kurias teises iš vyrų, tačiau netapti vyru, o išlikti moteriška, nes kam man dar vienas vyras namuose?“. Po tokio improvizuoto nuomonės tyrimo galiu reziumuoti – mintys apie XXI a moters misiją nėra tuščia teorija. Jos jau sklando ore. O dabar skrenda tiesiai į Jus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s