Taip, labas pasauli.
Dabar beveik 6 val. ryto. Tik man kažkodėl nesimiega. Patikrinau el.paštą ir radau labai gražų atsiliepimą apie straipsnį “Vieno guzelio istorija“, kurį rašiau žurnalui “Aš ir psichologija“ . Tas tekstas tikrai buvo geras. Ėmiau interviu iš moters, sirgusios krūties vėžiu. Jaudinausi be proto. Ir todėl džiaugiuosi taip pat be proto, kad jis pavyko.
Mėgstu, kai žmonėms patinka tai, ką aš darau, ką aš rašau. Nes aš tikiu, kad tai pripažindami jie giria ne tiek mane, kiek pripažįsta tą jėgą, tą magic moment , tą dievišką kibirkštį, kurią turime kiekvienas iš mūsų. Ir man atrodo, kad labai svarbu pastebėti vienas kitame tas “kibirkštis“. Nes ko gero mes gyvename tam, kad būtume jų uždegti. Drąsiai gal aš čia kalbu iš labo ryto apie tokiu dalykus, tačiau tie, kas girdi, apie ką noriu pasakyti, mane supras. Ir tai yra svarbu.
Taigi, noriu sudėti į šią svetainę savo tekstus, kurie man pačiai patinka.
Prie kiekvieno jų bus pažymėta, kokiame leidinyje jis buvo spausdintas. Primenu, kad tekstus dedu tokius, kokius parašiau – t.y. neredaguotus, todėl jei skaitysite tą patį straipsnį žurnale, tai pamatysite, kad jie gali tarpusavyje skirtis.
Ačiū už Jūsų dėmesį ir laiką.
žurnalistė Jolita Zykutė 
Nuostabu 🙂
sveikinu pradėjus puikų blog’ą 🙂
užeisiu kartas nuo karto paskaityti.
fntastika!
dziaugiuosi, kad pagaliau bus galima skaityti tavo nuostabius straipsnius kada isigeidus ir nereikes lakstyti po kioskus ieskant vis nauju zurnalu, kur jie publikuoti.
Sveikinu ir palaikau sia puikia ideja!
Labai gražus romus stilius, man patinka. O jei dar ir tą nedidelį norą pavyktų įgyvendinti (susitikti su Mergina, iš Kurios interviu ėmei apie Piligrimus kalbėdama) – tai kažkas neįkainojamai nuostabaus būtų… )